priešpilnis

Vis arčiau pilnatis, vis arčiau tas tūžmingas kaukimas
Vis toliau siluetas
Vis toliau ir arčiau, ir aš vėl jį prisitraukiu

Vilku tokią naktį
Tai vilku, tai mėnuliu pavirsti per maža
Išsilieti ištirpti į dangų į tylą

O toliau leidžiuos voratinkliais ir nieks visai nebesirimuoja. Bet tiek žodžių. Ir srūva jie kalnų upeliu. Srūva, užlieja ir sako: nutilk.
Nutilk ir tu, į aksominį korsetą susisukus.
Į skrynelę tave į narvelį
Bet kur
tik nutilki.