Ir jeigu šitam krašte gyventų poliarinės meškos, aš vieną tokią auginčiau savo kieme. Atneščiau jai vaflių rytais ( o tai reiškia, kad pirmiausia išmokčiau gaminti valgį ) : sėdėtume, gertume arbatą ir stebėtume, kaip kyla saulė.
Poliarinė meška būtų mano geriausia draugė. Ir jai niekada nereiktų jokio vardo.
Tokie jau tie draugai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
žavu. :)
Rašyti komentarą