God bless every broken.
Still wake up shaking.

apie tobulybę

Akimirka. Tik tiek trunka tobulybė.
Todėl dažniausiai jos ir nepastebim.

Galbūt ji praslinko, kai laižiau sau prakaitą nuo lūpų, užsikąsdama žolės gabalėliu;
galbūt ji praslinko tuomet, kai gulėjau ant ryto žolės ir įsivaizdavau esanti Londone;
galbūt aš jos nepastebėjau ten kažkur tarp žvaigždžių.

Bet jeigu aš jos nepastebėjau, nepajutau, tai dar nereiškia, kad jos ir nebuvo.

Ožiaragiai turi tendenciją įsižiūrėti tokius žmones, kurie yra ne jų nosims.

o leidžiantis saulei belieka valgyt džiūvesėlius.

Ir jeigu šitam krašte gyventų poliarinės meškos, aš vieną tokią auginčiau savo kieme. Atneščiau jai vaflių rytais ( o tai reiškia, kad pirmiausia išmokčiau gaminti valgį ) : sėdėtume, gertume arbatą ir stebėtume, kaip kyla saulė.

Poliarinė meška būtų mano geriausia draugė. Ir jai niekada nereiktų jokio vardo.
Tokie jau tie draugai.

Žmonės keičiasi, bet vietos išlieka.
Štai kas yra nemirtinga.

wild wolves staring at the eye

o jeigu aš šitaip plaukus
šitaip plaukus savus nusikirpčiau
ir dryžuotą megztinį užsidėjus
išeičiau į gatves

ar šypsočiaus aš
ar šypsotumeisi tu
pasislėpęs už mano egzaminų
rezultatų

ar važiuotum paskui
nesvarbu Vilnius tai ar Glazgas
ar nupirktum man lagaminą
o po to jį ir paneštum

ar padarytum taip
kad maži kačiukai rastų namus
o Čakas ir Blair
visad vienas kitą mylėtų

ar nusivežtum mane į Niujorką
ar padarytum man pačią
gražiausią nuotrauką
ar nešiotum mane ant rankų

o po to mokėtum tyliai išeiti?

dust is my inspiration

There's no magic in my hands, neither in yours.
Oh baby, you should know that before you cross my world.

Like a cat in a bag: blind and black.
And you never know, never know.

priešpilnis

Vis arčiau pilnatis, vis arčiau tas tūžmingas kaukimas
Vis toliau siluetas
Vis toliau ir arčiau, ir aš vėl jį prisitraukiu

Vilku tokią naktį
Tai vilku, tai mėnuliu pavirsti per maža
Išsilieti ištirpti į dangų į tylą

O toliau leidžiuos voratinkliais ir nieks visai nebesirimuoja. Bet tiek žodžių. Ir srūva jie kalnų upeliu. Srūva, užlieja ir sako: nutilk.
Nutilk ir tu, į aksominį korsetą susisukus.
Į skrynelę tave į narvelį
Bet kur
tik nutilki.

Kai kulkos baigėsi, likau tik aš
perlamutriniais nagais, raudonom lūpom,
nukandžiotom iki kraujo
ėjau šitaip, kol pėdos nutirpo,
kol nusviro galva ir kambary beliko
tik tas kartus kvapas,
be garso suradęs kelią
nuo Niujorko iki čia,
iki šitos bakūžės, kur laimė niekada neateitų,
nes šičia jautiesi mažesnis už mažą,
nes čia vėjai pučia kiaurai
ir belieka tik kartojimas:
niekada

---
kai išaušo ta diena
aš supratau
jog nei vienas ginklas man
nebepadės
nei vienas įrankis manęs iš ten
ar to iš manęs
nebeištrauks
ir pasiliksim
aš jame - jis manyje
o seilės bėgs man per pirštus
tokios karčios be galo sūrios ir šaltos
ir nieks nebeduos man pirštinės
nieks nebepasirūpins kad ant ginklo neliktų
žymių
kad čia kažkas buvo
kažkieno laimė neatėjo ir praėjo

---
argi čia ateitų tavo laimė?
Gaveli, dar vienas pokeris
ir aš tau atsakysiu

Pirmąjį savo sūnų pavadinsiu Ąžuolu. Kad visas pasaulis jam lenktųsi ir jį gerbtų.
Ir nuolat jam kartosiu: sūnau, būk stiprus. Būk pats stipriausias.
Nes ne visiems žmonėms duota stiprybės. Mokyk juos ir padėk jiems.

Ten pilna bus bičių. Ten avys -
lyg pienių galvutės iš tolo.
Ten krisiu į žolę,
išmesiu rankas kaip nušautas.

Ir bėgs per mane avys,
debesys bėgs ir vėjas,
ir skruzdė delne pasiklys.
(Marcelijus Martinaitis.)

here is the house where it all happens.

Viską galima nuryti, jei nemoki atsišaudyti.

Savo bėdas apklostau patalais, apkamšau, paseku pasaką, pakšteliu į skruostą ir labos nakties palinkiu. Kartais pavargstu šitaip beplušdama, ypač jei tų vargelių nakvoti daug prisirenka. Bet būk geras, ir gausi gerą atgal. Bent šiek tiek. Kada nors. Galbūt vienas iš jų patykos kol užmigsi kuriam nors kamputy, palikęs geriausią vietą jam, prisliūkins ir palies švelniai kaktą sumurmėjęs: bet gelbėk mus nuo pikto.

Gelbėk mus nuo pikto,
sakau kai gula pyktis ant pečių.
Ir tyliai padėkoju, kai namie belieka tiktai laimė.

Ir kiekvieną rytą yra tas pats rytas: tu ateini ir niekada neišeini.

vakaras be triko.

Į ausį man vėjas pateko
Ir pakuždėjo, kad šiąnakt tu pas mane ateisi,
Mėnulio apšviestais delnais
Liesi mano akis,
Nes varva nosis, varva
Ir nenori sustoti.

(Ir žinai ką jis man dar pasakė?
Kad tavo veidas baltas kaip tas pienas
Kurį perkam šeštadieniais parduotuvėj.)

O kai tu ateisi
Bus ketvirtadienio vakaras
Aš būsiu tavo Lady GaGa
Su triko kurį nunėrei iš mūsų meilės
Ir net akiniai nebepadės kaip bus šviesu aplinkuj:
Tau nebeskaudės,
O aš šypsosiuos.

Prisiminiau, kad reikia prisiminti tai, ko nereikia užmiršti.

Tu esi kelias.
Tu esi sniegas ant to kelio. Blizgantis žiemos sniegas. Girgždantis blizgantis žiemos sniegas (girgdžt girgdžt).
Tu esi dangus. Žvaigždėtas žiemos dangus virš kelio. Benamis daugiau nieko neturi.

Tu esi viskas, ko man reikia.

laikykis, brolau.

Laikau vaikystę tarp sulaužytų rankų:
truputį skauda,
truputį verkti noris.
Tuščiuos namuos tik šešėliai žaidžia,
pasislepia ir išnyra iš už kampo.
Šitaip tyliai sterilizuotoj palatoj
kaupiasi viskas, ko nemoku išsakyti,
o gal niekada ir neišmoksiu.

kai pagaliau tai supranti.

Aš visada žinojau, kad tos kovos, kuriose laimi pats vienas, yra labiausiai pamokančios.
Todėl nereikia sakyti, kad tu menkesnis už tą, kurį kažkas išmokė gyventi. Jei tu tai išmokai pats, esi begalę kartų už jį pranašesnis.

everybody's gonna learn sometimes.

Nei vienas žmogus iš prigimties nėra stiprus vienišas. Galbūt tame ir slypi jo stiprybė. Jame nuolat vyksta vidinės kovos.

Nei vienas žmogus iš prigimties nėra stiprus, kai yra įsimylėjęs. Galbūt tame ir slypi visas jo žavumas. Jis nuolat nori skraidyt padebesiais.

Bet jei esi dviese, taip ir turi būti. Turi būt ir silpnas, ir stiprus tuo pačiu metu.


Matai, kai jie šitaip apraizgo man galvą,
aš nebe
aš nebesuvokiu, kaip reikia kvėpuoti:
viens du, viens du, viens du
trys trys trys trys trys trys trys trys trys trys.
- - -
Iki pamėlynavimo galiu kartoti tavo vardą.
O tada taukšt! per kuprą.
Iškosėju ilgą prisiminimų giją
ir išsigąstu, kad ji nebetilps atgal.
Jergau, visa tai buvo manyje?
- - -
Per rankas, per rankas man,
per kojas, per makaulę.

Kvėpuok, sakau.

PRIMINIMAS:
Puiku, puiku, puiku, kad bloga - juk pagerės.