Prisimenu:

Būrys vyrų su šautuvais stovėjo lovos galugaly
Per mano devyniasdešimt pirmajį gimtadienį.

Kiti mėtė dar mano senelės porcelianą iš antikvarinės
spintelės, stalčiai atviri - lyg išprievartauti.

Vedė per stiklus mane, braižė ir smigo į pėdas;
Nebuvo gaila - lazdą pro uždarą langą išmetė.

Vienmarškinę, palaidais sidabriniais plaukais
Skubino, ir į mašiną, kaip milžiniško drakono nasrus, sviedė;

Kai padangos sužviegė iš skausmo ir kraujais pradėjo spjaudytis,
Kelio atgal nebebuvo.

let's have a toast for a douchebag

Jeigu būčiau balerina
Jei galėčiau koją iškelt sau virš galvos
Jei turėčiau dideles dideles akis
Kaip meduoliai
Galbūt būčiau pati laimingiausia

O dabar -
nors esu skatiko tevertas pinokis
nors mano akys
kaip pavasario žemė
apibarstyta pelenais
aš vis tiek laiminga

O šitaip natoms šokinėjant
per klavišus
Šitaip aštriai ausį rėžiant
ar beliko man laimės, kad dainuočiau