kartais aš užkliūnu už savęs,
kad vėl pradėčiau pasaką iš naujo --

pasisodinu ją ant taburetės
kuri turi tik tris kojas
laikyk lygsvarą,
kad neužmirštum
kad atsimintum, kas esi

kas esi? kur esi?
tik atspindys ežero paviršiuj
veidrody
butelio dugne

tu buvai, tu esi, ar būsi?
o gal ne?
kartais pamirštu kad esu
kas esu

o gal tai tik mintys

šnekuosi su savimi
nes atsibodo laukti
kartais ir man atsibosta laukti,
aš jau ilgai laukiu
sakyk,
kiek ilgai dar išlauksi?

ir laukdamas atsiminsi
ir laukdama atsiminsi
kad viską jau pamiršai

It's about time we woke up.

Vienintelis dalykas dabar, kuris galėtų gelbėti iš šios tragiškos situacijos
tai žolė
rasota
po basomis kojomis
šilta kutenanti kvepianti

bent ji niekur nepabėgs
bent iki žiemos
o ją pakeis sniegas
jis šaltas, bet blizga

taip blizgėtų ir mano akys, jei tik joms tai leisčiau
kaip sniegas
kaip žvaigždės
kaip konfeti scenoje leidžiantis uždangai

uždanga vis tiek anksčiau ar vėliau nusileidžia
ją pakeičia kitos dekoracijos
kitas spektaklis
kitas gyvenimas
kitas pasirodymas
kita daina
kitas šokis

tik žvilgsnis tas pats,
neramus, ieškantis, kuriantis
skaudantis

rankos kurios neapglėbia
niekad ir nebeapglėbs
žvilgsnis nebepaglostys, jei kada ir bandė -
dabar tarp jūsų uždanga

belieka rinktis tarp pasirodymų
atskleisiu paslaptį: jie bus skirtingi
tyla ir triukšmas negali susitikti vienoje scenoje
tik ne šiame teatre
tik ne po mano kuriančia ranka

trūksta oro
kojos dreba
kartais atrodo, kad ne viskas gali būt
pakelta

kad ir kiek plautum pėdas
vis tiek įžengi į tą patį juodą vandenį
tos pačios klaidos
tik batai kiti

rodos
dar plaikstosi plaukai ant bėgių
dar kvepia kažkur
kažkas
tačiau pirštai nebeužčiuopia
nebepasiekia
neberanda

savaitė
ar dvi
ir uždangos pakyla
o gal ir nukrenta
-- scena ištuštėja

nėra kam nusilenkti
nėra kam pasakyti
jau sakiau
taip jau buvo
kiek dar kartų bus

išmokti
pėdas laikyti sausai
vandens į burną prisisemti
ar piktu žodžiu aš per daug miniu
atleisk man už tai
bet nebegaliu

atsuk savo veidą
neberodyk piršto
į savo nuodėmes pati galiu baksnoti
skandint jas puodely
kol burna ims džiūti

kiek dar kartų nusisuksi
šypsenos reikia ir varguoliui
ne išmaldos prašau
o gydančios rankos.

Nuo šalčio susikūprinusius pirštus darosi vis sunkiau ištiesti.
Rabi, kuris iš mūsų dar tikras?

---
Susisukti į kailinius lengviau
Negu šitaip nagus sau į delnus susmeigti
Nes skauda
Kol gyvas tol skauda
Kol griežia dantimis už lango
Griežia ir ploja rankom

"Taip tau ir reikia"
Ir pradeda sukti pirštą palei nosį
Šaiposi
Nusiauna batą ir sviedžia

Skauda kol gyvas tol skauda
Ir nerimas vis
Tai ateina tai išeina
Neapsisprendžia kaip koks nedavalgęs katinas
Be ūsų turbūt buvo
Tas katinas

O aš jau norėčiau namo
Nes skauda kol gyvas tol skauda
Nenoriu pradingti paveiksle
Ar įklimpti pusny kol sniegas ištirps
Kol atėjus pavasariui beliks tik mano skeletas

Skauda nes gyvas
Tiek skaudės kiek būsiu gyvas
Gyvastis iki kaulų įsirėžusi
Todėl ilgai dar skaudės.