už bausmę

Kaži kodėl nesmagu žiūrėti į žmones, kurie nebenori liestis rankomis;
kurie supanašėja su vilkais, o jų batuose belieka tik smėlis.

Jis labai garsiai girgžda, trinasi tarp dantų ir palieka ten
karstelėjusį atminimų skonį.

Žinai koks būna vakaras prie jūros?
Kai nugara eina pagaugais, kai atrodo, jog bangos tave tuoj
sučiups ir nuplaukdins toli toli..

Kai atrodo, - nertum,
bet kažkodėl pakerta kojas.

Taip ir lieki stovėti:
drebantis, nutolęs nuo horizonto, svetimas sau ir jūrai.