Kai šviesa išsenka
belieka išlįsti iš šešėlių
kad ir kaip sunku būtų
vilkti tuos nušiurusius drabužius

juk visiems ateina diena
kai munduras praranda spalvą
kai skylėms nebeužtenka lopų
ir oras atrodo praretėjęs

sunku įkvėpti
kai šitaip greitai žingsniuojant
pinasi kojos
o kelio galo nesimato

sako, tunelio gale - šviesa
bet niekada nežinai
galbūt tai traukinys
galbūt tai jau tavo paskutinė stotelė

---
ir kai akis aptrauks migla
nebesinorės jau verkti

nes ežero vidury
visuomet tik vanduo