Alice's dead.

Tau gali išdaužti langus
Ar išmušti dantis
Praskelti lūpą
Nesvarbu

Jau niekas nesvarbu
Kai koja už kojos
Slepiesi
Ir galo toms slėpynėms nėra

Būtų lengviau turėti kepurę
Ištraukti triušį
Padėti ant stalo
Tegul džiaugiasi stebintys

Spoksantys
Baksnojantys pirštais
Ar tai stebuklas
Ar nemokšiškumas

Kad triušis ne baltas
O juodas
Ir šypsena kažkodėl
Pradingsta

Alohomora
O akys vis dar užmerktos
Stipriai laikai jas
Nes žengti per slenkstį per baisu

Ten baubas
Ten chimera
Geriau jau ten būtų
Stebuklų šalis

Kai šviesa išsenka
belieka išlįsti iš šešėlių
kad ir kaip sunku būtų
vilkti tuos nušiurusius drabužius

juk visiems ateina diena
kai munduras praranda spalvą
kai skylėms nebeužtenka lopų
ir oras atrodo praretėjęs

sunku įkvėpti
kai šitaip greitai žingsniuojant
pinasi kojos
o kelio galo nesimato

sako, tunelio gale - šviesa
bet niekada nežinai
galbūt tai traukinys
galbūt tai jau tavo paskutinė stotelė

---
ir kai akis aptrauks migla
nebesinorės jau verkti

nes ežero vidury
visuomet tik vanduo

Alisa sūkurinėj vonioj

Sūkurys viduj
stebiu, kaip viskas nyksta, viskas grįžta į vieną tašką
viskas išeina iš vienovės ir grįžta ten pat, kad ir kokiu kampu bepasuktum

kad ir kaip bepasuktum - tas pats veidas
sako, iš čia ir gimsta visas tas absurdas

angelo veidas, galėtum taip jį
už sparnų
ir pakilti

bet matai, visada yra sūkurys
visada yra tik viena išeitis
visada yra tik vienas šansas
viena galimybė

Dievas kiekvieną dieną mums leidžia pakeisti savo gyvenimus
kažkurią vieną sekundę tai gali įvykti
todėl įsiveriu diržą į kitą pusę
lipu laiptais užuot važiavusi liftu
atsisveikinu su mergyte -
galbūt jis jau pasikeitė
galbūt ši tuštuma jau šį bei tą įgalina

tai sūkurys, ar tuštuma
apsispręsk pagaliau
abu, tikriausiai abu

besisukanti tuštuma, tuštuma, pilna judesio į vieną tašką
duokDie, kad ši tuštuma nuvestų mane tiesiai prie triušio olos

žemuogių laukais
žemuogių laukais nuolat nebėgiosi, vaike
raudonos pėdos gali nebenusiplauti
o ką tada
tada tik rankas į viršų keldamas
galėsi pagauti atsakymą
ir tik su sąlyga
kad labai norėsi
o kai nori reikia užsimerkti
bent taip sakydavo mano senelė
(ji išgyveno šimtą metų todėl aš jos žodžiais pasitikiu)