Akimirka. Tik tiek trunka tobulybė.
Todėl dažniausiai jos ir nepastebim.
Galbūt ji praslinko, kai laižiau sau prakaitą nuo lūpų, užsikąsdama žolės gabalėliu;
galbūt ji praslinko tuomet, kai gulėjau ant ryto žolės ir įsivaizdavau esanti Londone;
galbūt aš jos nepastebėjau ten kažkur tarp žvaigždžių.
Bet jeigu aš jos nepastebėjau, nepajutau, tai dar nereiškia, kad jos ir nebuvo.
liepos 15, 2010
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą