kartais aš užkliūnu už savęs,
kad vėl pradėčiau pasaką iš naujo --

pasisodinu ją ant taburetės
kuri turi tik tris kojas
laikyk lygsvarą,
kad neužmirštum
kad atsimintum, kas esi

kas esi? kur esi?
tik atspindys ežero paviršiuj
veidrody
butelio dugne

tu buvai, tu esi, ar būsi?
o gal ne?
kartais pamirštu kad esu
kas esu

o gal tai tik mintys

šnekuosi su savimi
nes atsibodo laukti
kartais ir man atsibosta laukti,
aš jau ilgai laukiu
sakyk,
kiek ilgai dar išlauksi?

ir laukdamas atsiminsi
ir laukdama atsiminsi
kad viską jau pamiršai