kartais aš užkliūnu už savęs,
kad vėl pradėčiau pasaką iš naujo --

pasisodinu ją ant taburetės
kuri turi tik tris kojas
laikyk lygsvarą,
kad neužmirštum
kad atsimintum, kas esi

kas esi? kur esi?
tik atspindys ežero paviršiuj
veidrody
butelio dugne

tu buvai, tu esi, ar būsi?
o gal ne?
kartais pamirštu kad esu
kas esu

o gal tai tik mintys

šnekuosi su savimi
nes atsibodo laukti
kartais ir man atsibosta laukti,
aš jau ilgai laukiu
sakyk,
kiek ilgai dar išlauksi?

ir laukdamas atsiminsi
ir laukdama atsiminsi
kad viską jau pamiršai

It's about time we woke up.

Vienintelis dalykas dabar, kuris galėtų gelbėti iš šios tragiškos situacijos
tai žolė
rasota
po basomis kojomis
šilta kutenanti kvepianti

bent ji niekur nepabėgs
bent iki žiemos
o ją pakeis sniegas
jis šaltas, bet blizga

taip blizgėtų ir mano akys, jei tik joms tai leisčiau
kaip sniegas
kaip žvaigždės
kaip konfeti scenoje leidžiantis uždangai

uždanga vis tiek anksčiau ar vėliau nusileidžia
ją pakeičia kitos dekoracijos
kitas spektaklis
kitas gyvenimas
kitas pasirodymas
kita daina
kitas šokis

tik žvilgsnis tas pats,
neramus, ieškantis, kuriantis
skaudantis

rankos kurios neapglėbia
niekad ir nebeapglėbs
žvilgsnis nebepaglostys, jei kada ir bandė -
dabar tarp jūsų uždanga

belieka rinktis tarp pasirodymų
atskleisiu paslaptį: jie bus skirtingi
tyla ir triukšmas negali susitikti vienoje scenoje
tik ne šiame teatre
tik ne po mano kuriančia ranka